Aidas

Vaikštinėjo kartą ežiukas po mišką, šiltos vietelės žiemai ieškojo. Tik žiū! Duobė! Na ką, mąsto: “reikia pažiūrėti ar gili”. Atsargiai prieina prie duobės krašto ir šūkteli:
– Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!, – jokio aido nesigirdi, vadinasi negili.
Ežiukas strykt duobėn, bet žiūri, kad niekaip duobės dugno nepasiekia, tik krenta ir krenta… Bekrisdamas ežiukas jau ir apsimyžo iš baimės, rėkti pradėjo:
– Gelbėkit, gelbėkit! – o jam aidas iš apačios atsiliepia:
– Eik šiiiiiiiiiiiikt!!!

Back to Top