Arklio galvos

Pareina namo arkliukas nusikaltusiu žirgo veidu pas mamą arklę ir klausia:
– Ar nespardysi manęs su kanopom, mama, jei teisybę pasakysiu?
– O kas nutiko, sūnau arkliukai?
– Tu pirma pažadėk, kad nespardysi, tada pasakysiu…
– Pažadu nespardyti. Pasakyk teisybę, arkliuk.
– Vakar, kai jūsų su tėčiu nebuvo arklidėje, aš suvalgiau visą vyšnių uogienės penkių litrų stiklainį, o po to prišikau į jį ir pastačiau atgal į lentynėlę.
Iš kito arklidės kambario pasigirsta piktas tėčio žirgo balsas:
– Sakiau tau, arklio galva, kad šūdą ėdam, o tu “susicukravo, susicukravo”…

Back to Top